knowledge

pažinimas statusas T sritis švietimas apibrėžtis Aukščiausia objektyviosios tikrovės atspindėjimo forma. Skiriami šie lygiai: jutiminis, kognityvusis, empirinis ir teorinis pažinimas, kurio yra dvi formos: individualusis ir kolektyvinis. Objektyviosios tikrovės pažinimas reiškiasi per visuomenės atmintį, kalbą, mokslo veikalus, gamybos produktus. Pažinimo teorija (gnoseologija) yra metodologinis pagrindas moksliškai pažinti objektyvią tikrovę. Ja remiasi ir moksliniai pedagogikos tyrimai. Pažinimas prasideda, pajutus įprastinės pusiausvyros netekimą, kai ieškoma priemonių ir būdų jai atkurti. Tam pirmiausia reikia informacijos apie tikrovę, padedančios suprasti, kas gali padėti, kas kliudo, t. y. nustatyti savo ir aplinkos daiktų bei reiškinių santykį. Tai, kas padeda, suvokiama kaip gėris, kas kliudo – kaip blogis. Žmogui siekiant pusiausvyros vyksta amžinas gėrio ir blogio prieštaravimas. Pažinimas plečiasi įgyjant naujų žinių apie žmogaus santykį su mikro- ir makroaplinka. Sąveika su gamta ir žmonėmis stiprina intelekto galias. Jomis žmonės iš pradžių tenkinosi žemiausiu intelekto lygiu – jutiminiu pažinimu. Manyta, jog intelekte nėra nieko, ko jam neduoda pojūčiai (sensualizmas – F. Bekonas), kad įgyta patirtis yra vienintelė proto veiklos sritis (empirizmas – Dž. Lokas). Sensualizmą ir empirizmą pakeitė dar aukštesnė pažinimo teorija – racionalizmas (R. Dekartas). Renesansas išaukštino protą, jį vertino ir Švietimo epocha – esą protas galįs pasakyti tiesą, nes jis pažįsta ne tik aplinką, gėrį ir blogį, abstrakčią būtį ir jos savybes, bet ir pats save: mąstymas mąsto apie mąstymą. R. Dekartas manė, kad kaip tik čia glūdi žmogaus esmė, dieviškoji dvasia. I. Kantas, nesėkmingai bandęs derinti empirizmą ir racionalizmą, priėjo išvadą, kad grynasis protas negalįs pažinti daiktų esmės ir Dievo, tiktai praktinis protas įrodąs jo būtinumą – tai paaiškina jo religingumą. Mąstytojai grynuoju ir praktiniu protu paaiškina Dievą kaip Būtį, kaip Protą, kuris realizuojasi materijoje ir žmogaus sąmonėje (G. Hėgelis). Materializmas nepripažįsta sąmonės, proto pirmumo – jis esąs antrinis reiškinys, viena iš materijos judėjimo formų, būdingų žmogui. Yra dar aukštesnis pažinimas, kai tikrovei žmogus atsiveria visa savo esybe – protu, emocijomis, valia, intuicija. Toks pažinimas – tai išgyvenimas, o kartu ir tikėjimas tiesa, kuri jaučiama, suprantama ir realizuojama darbais. Atsivėrimas – visybinis tikrovės pažinimas. Tačiau tai ne nuolatinė, o akimirką trunkanti proto, jausmų, valios, intuicijos įtampos būsena, kai žmogus atitrūksta nuo buities ir praregėjęs įžengia į kitą, šviesesnę tikrovę, kurioje išgyvena savo būties pilnatvę, pajunta save, savo ir to, kas tikra jo egzistencijai, santykį. Išgyvenant tokį santykį su tikrove, dingsta vienišumo jausmas, nes tikrovė tampa tikruoju aš, asmeninės būties prasme. atitikmenys: angl. gaining cognition; knowledge vok. Erkenntnis rus. познание

Enciklopedinis edukologijos žodynas. 2007.

Synonyms:

Look at other dictionaries:

  • Knowledge — • Knowledge, being a primitive fact of consciousness, cannot, strictly speaking, be defined; but the direct and spontaneous consciousness of knowing may be made clearer by pointing out its essential and distinctive characteristics Catholic… …   Catholic encyclopedia

  • Knowledge — is defined (Oxford English Dictionary) variously as (i) expertise, and skills acquired by a person through experience or education; the theoretical or practical understanding of a subject, (ii) what is known in a particular field or in total;… …   Wikipedia

  • knowledge — know·ledge n 1 a: awareness or understanding esp. of an act, a fact, or the truth: actual knowledge (1) in this entry b: awareness that a fact or circumstance probably exists; broadly: constructive knowledge in this entry see also …   Law dictionary

  • knowledge — knowl‧edge [ˈnɒlɪdʒ ǁ ˈnɑː ] noun [uncountable] facts, skills and understanding gained through learning or experience: • Given its market knowledge, Price Waterhouse was able to provide a useful insight into each supplier. knowledge of • Auditors …   Financial and business terms

  • knowledge — knowledge, science, learning, erudition, scholarship, information, lore are comparable when they mean what is known or can be known, usually by an individual but sometimes by human beings in general. Knowledge applies not only to a body of facts… …   New Dictionary of Synonyms

  • Knowledge — Knowl edge, n. [OE. knowlage, knowlege, knowleche, knawleche. The last part is the Icel. suffix leikr, forming abstract nouns, orig. the same as Icel. leikr game, play, sport, akin to AS. l[=a]c, Goth. laiks dance. See {Know}, and cf. {Lake}, v.… …   The Collaborative International Dictionary of English

  • knowledge — ► NOUN 1) information and skills acquired through experience or education. 2) the sum of what is known. 3) awareness or familiarity gained by experience of a fact or situation: he denied all knowledge of the incident. ● come to one s knowledge Cf …   English terms dictionary

  • knowledge — [näl′ij] n. [ME knoweleche, acknowledgment, confession < Late OE cnawlæc < cnawan (see KNOW) + læc < lācan, to play, give, move about] 1. the act, fact, or state of knowing; specif., a) acquaintance or familiarity (with a fact, place,… …   English World dictionary

  • Knowledge — Knowl edge, v. t. To acknowledge. [Obs.] Sinners which knowledge their sins. Tyndale. [1913 Webster] …   The Collaborative International Dictionary of English

  • knowledge — knowledge, sociology of …   Dictionary of sociology

  • knowledge — (n.) early 12c., cnawlece acknowledgment of a superior, honor, worship; for first element see KNOW (Cf. know). Second element obscure, perhaps from Scandinavian and cognate with the lock action, process, found in WEDLOCK (Cf. wedlock). Meaning… …   Etymology dictionary

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.